ganyti

ganyti
ganýti, gãno, gãnė tr., intr. 1. varinėti ir saugoti gyvulius ganykloje: Ganau pekų SD242. Ganybo[je] piemuo gãno gyvolius J. Gãno, kur gyvuliai ėda Dkš. Kada jaunas buvau, šile ožius ganiau (d.) J.Jabl. Aš tų ožkų nebganysiu, po karklynus neblandysiu (d.) Krž. Žalioj lankoj žąsis ganiau, ten ir vaikštinėjau (d.) Sn. Ką ginęs ir ganyk B. Radau piemenėlį, ganantį žirgelius J.Jabl. Ilgai piemenė neateina gãnius Ds. Kieno čia ganomi galvijai? J.Jabl. Vakar buvo mum ganoma diena Rm. Gãnomų (po kurias gyvuliai ganomi) pievų daug OG408. Man beganant brolio šėmus jautelius, o ir atjojo trys jauni berneliai KlvD7. Motina išleidė mane ganytų J.Jabl. ^ Aš su tavim kiaulių neganiau (aš tau nelygus) Mlt. Neganyk kiaulės sode (neleisk nevalyvo, nešvaraus žmogaus, kur švaru gražu – priterš) TŽIII382. Eik šunų ganyti (eik iš čia, nesirodyk)! Ašb. Tam ir gužas, kad varles ganytų Jnš. Kaip kas išmano, taip save gano (verčiasi) Ds. Katės paprato trobą ganyti (vis troboje būti) Krkl. Ganyk avis ir vilko nematydamas (visada budėk) S.Dauk. | refl.: O gal tu nubėgtum pažiūrėt, kaip arkliai ganosi Mš. Netoli nuo jų ganėsi didelė kaimenė gyvulių rš. Eina žmogus toliau ir pamato besiganantį jautį SI59. ^ Die, beganai! (toks piemenų pasveikinimas) Sut. 2. prk. saugoti, prižiūrėti: Vaikai tebėr gãnomuoju (juos reikia auklėti) Dr. Senelis gano sodą, kad vaikai obuolių neraškytų Švnč. Tuos vaikus ganyk ir ganyk per dienas, nėr kada nei darbo nusitvert Rs. Močia gãno vaikus J. Jis tik mamą gano (vis prie mamos laikosi) Alk. Visi turi mokėti ganyti savo sveikatą rš. Nėr kada vakaruškaut – reikia gyvenimą ganýt Ėr. Tu tas bitis ganýk (saugok, kad nespiestų) Grg. Ganýk ją kap pakulas nuo ugnies! Lš. Ganýk jį kap savo akį! Lš. Vilkas greit į kaimą bėgo, ne į svečius, tik gyvastį ganydams V.Kudir. ║ bažn. gelbėti, vaduoti: Kitų dūšias beganydamas, savo pražudžiau Sln. Prisakiau, kad ganytų žmones mano Ch1Krn17,6. 3. refl. valgyti; ėsti: Žalčio rūmuose visa ko pilna – tik ganykis ir linksminkis! ps. Ganykimės, kol yra ant stalo Vj. 4. refl. šerti arklius ir pačiam valgyti (kelionėje): Sustojome ir mes ten miške ganytis rš. Nesigãnęs nevažiuosi tokio kelio Ėr. Panvėžin važiuodami du kartu gãnėms Slm.
◊ akimìs ganýti tyčiotis, juoktis: Kad tave svietas ganytų akelėm! Arm. (kieno)
ãkys gãnosi gėrisi, grožisi: Mano akys ganėsi po gražius vaizdus rš.
akių̃ neganýti nesisarmatyti: Kas akių negano, tai tą kūnas žyvija Prng. Ona akių neganys – kaip jai užeis, taip ir papils (pasakys) Užp.
ožiukùs ganýti būti užsispyrusiam: Mano vaikai ožiukùs gãno Skr.
várnas ganýti žiopsoti: Ar jau vėl varnas ganai? l.Simon.
\ ganyti; apganyti; atganyti; įganyti; išganyti; nuganyti; paganyti; parsiganyti; perganyti; praganyti; priganyti; suganyti; užganyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • ganyti — ganýti vksm. Sunkiáusia piemeni̇̀ms būdavo ganýti kiaulès …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išganyti — tr. 1. pajėgti gyvulius ganyti, ganant išsaugoti: Eik, padėk, matai, vienas neišgãno! Ėr. Ėgi kaip vienas Dievas išganys be piemenų tokią bandą? rš. Nė vienas piemuo neišgano – vis prapuola kasdien po kelis galvijus BsMtI144. Negaliu tos žebrės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paganyti — tr. 1. kiek, truputį ganyti: Atolužy pagãnė, šaltinužiu pagirdė JD1091. Paganyk papieviais jaučius J. ^ Paganyk Dieve (toks ganančių piemenų pasveikinimas), – pasakė Noreika J.Avyž. 2. prk. pasaugoti, prižiūrėti: Kad jis paganytų savo sveikatą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priganyti — 1. tr. ganant prišerti, pripenėti: Ar priganai gyvolius (ar priėda)? KlvrŽ. Priganiaũ gerai karves, tai ir pieno šiandie žymu Jnšk. O kaip priganiau, namo parvariau JD1232. Priganei karvę, kad už uodegos šonų neregėt (prastai priganei) Rtn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • uodega — uodegà sf (3a) KBII88, K, LsB305, Š, Rtr, DŽ, DūnŽ; CII918, Q609, SD1111, SD221, N, R, R320, MŽ, MŽ429, Sut, L, E 1. anat. suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyje: Šuns uodega MŽ199, N. Mano kumelės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žąsis — žąsìs sf. (4) KBII101, LsB237, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ, Ms, Jdr, Krt, Šv, Gd, Vgr, Štk, Tv, Nmk, Pgg, Ul, Rgv, Slm, Mlt, Ign, Jdp, Jž, Skrb, Č, Šr, Bgs, Švnč, Gl, Sn, Grv, Rod; SD134, SD251, Q623, R, R157, Sut, N, RtŽ, G122,123, BzB341 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atganyti — 1. tr. baigti ganyti sutartą laiką: Vieną vasarą jau atgãnė OG288. Atgãnė savo dienas – jau dabar pusbernis Jnšk. | refl. tr.: Vėlei būtau vakar atsiganęs savo dieną Lp. 2. tr., intr. atsiteisti ganymu: Kieką aš tau ganiau, tieką tu maniui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • draustinė — draũstinė sf. (1) J, draustìnė (2) K, DŽ 1. MŽ, N uždrausta vieta miške ganyti ar kirsti, drausgiris: Ganyk tik po draũstinę, ar nenubaus! Šmk. Eigulis visą vasarą po draũstines gano Jrb. ║ kurį laiką draudžiama ganyti pieva: Piemeniui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”